Projektas „Rokiškio krašto literatūrinio kelio pažinties ženklai“

Rokiškio krašto literatūrinio kelio pažinties ženklai

Visa ko žmogaus pradžia yra gimtinė, tėviškė – nuo kiemo tako iki dangaus. Rokiškio krašte gimė ir augo ištisos kartos kūrybingų žmonių – liaudies dainių, poetų, prozininkų. Deja, daugelio jų gimties ir buvimo vietose nelikę jokių atminties ženklų: nyksta senieji kaimai, užanka išnykusių sodybų šuliniai ir upeliai, užauga takai, išeina paskutinieji, žinoję visų kaimynų vardus ir gyvenimus.

Senoji sėlių kalba nepaliko rašto paminklų ir jos nebeįmanoma atgaivinti, tačiau mes turime didžiulę tautos vertybę – seniausią pasaulyje, išlikusią ir vartojamą indoeuropiečių kalbą – lietuvių kalbą. Norisi, kad ji ir jos literatūrinio žodžio kūrėjai „gyventų“, kad keliaujantys Rokiškio rajono, atkartojančio Lietuvos kontūrus, kaimais ir miesteliais, besigrožėdami įstabia gamtos ir žmogaus kūryba, stabtelėtų ties literatūrinio kelio ženklais, bylojančiais apie čia gimusius ir gyvenusius žodžio kūrėjus. Šios misijos ėmėsi Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka projektu „Rokiškio krašto literatūrinio kelio pažinties ženklai“ (I-II dalis, 2015-2016 m.; finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Rokiškio rajono savivaldybės), kurio tikslas – sukurti informatyvią ir interaktyvią, plačios sklaidos edukacinę - pažintinę Rokiškio krašto literatūrinio kelio infrastruktūrą.

Vienas iš projekto uždavinių – edukacinė programa – virtualaus gidas, vedantis literatūrinio žodžio kūrėjų – kuriuos skiria amžiai, o kūryboje jungia aisčių progentės ir lietuviška dvasia, aukštaitiškas lyrikos pradas, lietuvių kalbos skambumas ir dainingumas – takais.

Gimusių skirtingais šimtmečiais, bet liaudyje vienodai įvardintų liaudies dainiais – Antano Strazdo, Antano Vienažindžio ir Pauliaus Širvio – pradžios atbanguoja nuo gražuolių Sartų. Jų gyvenimai virtę legendomis, o eilėraščiai – liaudies dainomis. Astravo kaimo takais prieš du šimtmečius vaikščiojo ir savo laisvas giesmes giedojo kunigas, poetas A. Strazdas. Palypėjus ant kalnelio ir žiūrint į kitą kitą Sartų ežero pusę, matyti Anapolis – jau kitame šimtmetyje gimusio giesmininko – A. Vienažindžio gimtinė. Sartų ežero pakrantes ir tėviškės takus Degučiuose išvaikščiojo ir savo eilėse apdainavo lyrikos grynuolis P. Širvys. „Aukštaitijos žvaigžde“ vadintos poetės Elenos Mezginaitės, kilusios nuo, deja, išnykusio Petriškių kaimo, poezija taip pat skamba dainomis, kaip Strazdelio, Vienužio ir P.Širvio eilės.

Rokiškio žemė, apjuosta miškais ir žvelgianti 99 ežerų akimis – įvardijama kaip lyrinės poezijos lopšys – garsi ir poetiškais prozos kūrėjais. A. Strazdo, A. Vienažindžio dainų įkvėpta ir pirmosios lietuvių beletristės moters – Liudvikos Didžiulienės-Žmonos kūryba. Savas gimtines širdyse išnešiojo ir lietuviškumo šerdį išsaugojo likimo nublokštieji į svetimas šalis – išeivijos rašytojai: Alė Rūta ir Liudas Dovydėnas.

Siūlome pakeliauti Rokiškio rajone esančiomis atgaivintomis – atminimo ženklais ir renginiais įprasmintomis – šių kūrėjų gimtinėmis, tėviškėmis ir svarbiomis gyvenimo vietomis – nuo kiemo tako iki dangaus – nuo praeities iki šiandienos.

 
Užsakovas: 
Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka

© 2012 - 2016  http://virtualusgidas.lt